prumèttiri (puru scrittu prumittiri)
[prumèttiri]
pru | met | ti | ri
prumèttiri, prumittiri
Stu verbu sicilianu veni forsi dû spagnolu "prometer".
prumisa
Cuniugazzioni
prisenti
prumettu |
prumittemu
|
prumetti |
prumittiti
|
prumetti |
prumèttunu
|
mpirativu
-- |
prumittemu
|
prumetti |
prumittiti
|
prumittissi |
--
|
passatu
prumisi |
prumisimu
|
prumittisti |
prumittìstivu
|
prumisi |
prumisiru
|
mpirfettu ndi.
prumitteva |
prumittèvamu
|
prumittevi |
prumittèvavu
|
prumitteva |
prumittèvanu
|
mpirfettu cung.
prumittissi |
prumittìssimu
|
prumittissi |
prumittìssivu
|
prumittissi |
prumittìssiru
|
futuru
prumittirò |
prumittiremu
|
prumittirai |
prumittiriti
|
prumittirà |
prumittirannu
|
cundiziunali
prumittirìa |
prumittirìamu
|
prumittirivi |
prumittirìavu
|
prumittirìa |
prumittirìanu
|
girunniu
participiu
aviri prumisu
|
agg.: prumisu
|